Ši diena-kitokia nei visos. Žinau, kad kiekviena diena yra unikali ir visai nepanaši į vakarykštę ar rytdieną, bet, kai turi darbą, dienos suvienodėja, o monotonija aplanko vis dažniau (jeigu dirbi ne patį mylimiausią darbą), tačiau aš ne apie tai.
Aš apie tai, kad šiandien supratau vieną, labai svarbų dalyką: pinigai tikrai yra sunkiai uždirbami, o jų vertė-didžiulė.
Šiandien gavau savo pirmąjį gyvenime atlyginimą. Kaip didingai skamba! Iš tiesų, ir jaučiuosi didingai!
Privalau pridurti, jog gauti pinigus (ne tokią jau ir mažą sumelę) už sąžinigai atliktą darbą, yra nuostabus jausmas. Gal nuskambės kvailai, bet jaučiu žemės pagrindą po kojomis, kitais žodžiais tariant, jaučiu finansinę laisvę! Taip taip taip!
Šiandien, po darbo, užsukau į "Maksimą" (man nieko nereikėjo). Vaikščiodama po parduotuvę, mintyse sau tardavau: "Mm, galiu sau leisti nusipirkti tai ir tai, ir tai, bet nepirksiu, nešvaistysiu pinigų. "
Pati sau nusišypsojau dėl šitos minties. :)
Vakare įvyko dar vienas malonus dalykas. Atvažiavo tėtis. Rankoje jis laikė "Maksimos" maišelį (Jis dažnai atveža pilną "Maksimos" maišą įvairių skanėstų: bandelių, jogurtų, sūrelių, skaniausių sūrių, itališkos duonos, ledų, vaisių ir uogų). Paprastai mes su broliu iškrauname atvežtą maišą, tačiau šį kartą tėtis priėjo pirmas ir iš maišo ištraukė putojančio vyno "Martini" butelį. Sekundę nustebau. Tėtis įteikė tą butelį man, norėdamas pasveikinti mane su pirmuoju gyvenime atlyginimu.
Kad jūs žinotumėte, kiek laimės man atnešė tie tėčio ištarti žodžiai. Ta pagarba ir pasididžiavimas manimi.
Tėtis pridėjo: "Pasidėk, išgersi ir atšvęsi kada su draugėm."
Ryte nesureikšminau šitaip savo gauto atlyginimo, tačiau po tėčio sveikinimo, pradėjau suprasti, kad vis dėl to yra proga švęsti! Ir tai daryti jau pradėsiu rytoj. Tėtis vežasi mus su broliu į kiną ("Ledynmetis 4" ne bet kaip, o 3D! :-B), taip pat paprašiau, kad mane nuvežtų į keletą parduotuvėlių, noriu šį bei tą nusipirkti.
Tada švęsiu šeštadienį Palangoje! Atvažiuoja pats Scooter'is ir nesvarbu, kad , ko gero, jo paties nematysiu, bet girdėti turėčiau! :))
Na, o baigsiu švęsti...kai iškeliausiu iš šito gražaus pasaulio. Ir jums linkiu švęsti!, nes
"Mūsų dienos kaip šventė,
Kaip žydėjimas vyšnios,
Tad skubėkim gyventi,
Nes prabėgs, nebegrįš jos."
Tik norėjau pasakyti, kad labai myliu savo tėtį.
Nors sėdžiu lauke ant suoliuko ir mėgaujuosi švelniais saulės spinduliais, skubu į namus.
Juk mėlynės su pienu laukia!
Gražaus, Jums, vakaro!
Bizu bizu
10/07/2012
No comments:
Post a Comment